Už viso gyvenimo nuopelnus
Gintė Bernadeta Damušis
Diplomatė | JAV
Gintė Bernadeta Damušis – JAV lietuvė, aktyvi visuomenininkė ir diplomatė, visą savo gyvenimą skyrusi lietuvybės veiklai bei Lietuvos interesų atstovavimui užsienio šalyse ir tarptautinėse organizacijose.
Žymaus lietuvių išeivio, pasipriešinimo nacių ir sovietų režimams dalyvio Adolfo Damušio dukra G. B. Damušis gimė ir augo JAV, tačiau šeimoje ypatingai puoselėjama lietuviška tapatybė padėjo pamatus jos viso gyvenimo veiklai. G. B. Damušis nuo vaikystės domėjosi rezistenciniais sąjūdžiais, o baigusi studijas pradėjo vadovauti Lietuvių informacijos centrui, kuris praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje veikė tarsi neoficiali Lietuvos ambasada laisvajame pasaulyje ir tiesiogiai prisidėjo prie mūsų šalies nepriklausomybės atgavimo.
Lietuvai tapus nepriklausoma, G. B. Damušis pradėjo dirbti Lietuvos misijoje prie Jungtinių Tautų, o 2004 m. Lietuvai įstojus į NATO, ji tapo pirmąja moterimi ambasadore organizacijos istorijoje. Vėliau ji vadovavo Lietuvos Respublikos ambasadoms Austrijoje, Kanadoje, Danijoje ir Islandijoje – diplomatiniam darbui paskyrė kone tris dešimtis savo gyvenimo metų. Visi jie pažymėti G. B. Damušis dėmesiu Lietuvos diasporai, pastangoms jos narius įtraukti į Lietuvos gyvenimą ir strateginius šalies sprendimus bei siekiui parodyti užsienyje gyvenančių lietuvių reikšmę ir svarbą mūsų šalies demokratiniam vystymuisi.
2013 m. G. B. Damušis savo tėvo vardu įsteigė Demokratijos studijų centrą, kuris šiandien yra specializuota Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos dalis, tirianti XX a. modernėjančios Lietuvos demokratinės politinės minties idėjas ir istorijos paveldą.
Diplomatė už aktyvią visuomeninę veiklą bei pasiaukojantį darbą diplomatinėje tarnyboje yra apdovanota Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi. Šiais metais už ilgametį darbą diplomatinėje tarnyboje jai įteiktas Užsienio reikalų ministerijos medalis „Už nuopelnus Lietuvos Respublikos diplomatinėje tarnyboje“.
Sugrįžimai pokyčiams Lietuvoje
Rita Sakus
Verslo angelė, bendraįkūrėja | Asociacija „LitBAN“, Kanada, Lietuva
Už vakarietišką antreprenerystės dvasią Lietuvoje
Rita Sakus – vakarietiškos antreprenerystės Lietuvoje sinonimas. Kanadoje gimusi ir užaugusi, įgijusi darbo patirties su rizikos kapitalo fondais gynybos ir telekomunikacijų industrijose Kanadoje, JAV ir Izraelyje, Rita į Lietuvą persikėlė 2002-aisiais ir jau du dešimtmečius padeda Lietuvos startuoliams ir jų ekosistemai plėstis.
Kaip viena iš Lietuvos verslo angelų tinklo „LitBAN“ įkūrėjų, ji prisidėjo prie trūkstamos dalies startuolių investicijų grandinėje kūrimo, pirmųjų angelų sindikatų formavimo, akseleravimo programų rengimo bei efektyvaus diasporos narių pritraukimo pandemijos metu. R. Sakus startuoliams pažįstama ne tik kaip investuotoja, bet ir kaip mentorė, padedanti jauniems antrepreneriams perprasti strategijos, vakarietiškos darbo kultūros, inovacijų vadybos ir santykių su investuotojais principus.
Lietuviškos idėjos, pripažintos pasaulyje
Henrikas Rapolas Urbonas, Simona Andrijauskaitė, Domas Labokas
Įkūrėjai | „Interactio“, Lietuva
Už sinchroninių vertimų industrijos perversmą
„Interactio“ įsiveržė į kelių milijardų dolerių vertės rinką, kurioje pastaruosius dešimtmečius dominavo tie patys paslaugų teikėjai. Su savo novatorišku produktu įmonė daro perversmą, kaip vyksta sinchroninis vertimas, naudojamas versle bei valstybinėse institucijose. Koronavirusui veikiant kaip papildomam katalizatoriui, „Interactio“ 2019-2020 m. išaugo 12 kartų, tuo pačiu išlikdama pelninga. Bendrovė vien tik 2020 m. surengė daugiau nei 18 tūkst. renginių, kuriuose dalyvavo net 390 tūkst. klausytojų iš daugiau nei 70-ties šalių.
Tarp „Interactio“ klientų daugiau nei 38-iose pasaulio šalyse – didžiausios pasaulio institucijos, įskaitant Europos Parlamentą, Europos Komisiją, Jungtinių Tautų Organizaciją, bei tokios korporacijos kaip „BMW“, „JP Morgan“ ar „Microsoft“. Šiemet įmonė toliau sėkmingai auga ir gegužę pritraukė 30 mln. USD investiciją – tai pati didžiausia A serijos raundo investicija iki šiol Lietuvoje ir viena didžiausių Baltijos šalyse.
Sugrįžimai mokslo pažangai
Thomas Bryer
Profesorius | Centrinės Floridos universitetas (UCF) ir Kauno technologijos universitetas (KTU), JAV, Lietuva
Už naują kokybės lygmenį studijuoti nevyriausybinių organizacijų vadybą
„Mano svajonių darbas – būti Lietuvos ambasadoriumi Jungtinėse Amerikos Valstijose“, – sako mokslininkas T. Bryer, kurio seneliai kilę iš Lietuvos. Thomo iniciatyva KTU sukurta unikali dviguba viešojo valdymo studijų programa, kuri sudaro galimybę Lietuvos studentams mokytis ne pelno siekiančių organizacijų vadybos iš geriausių pasaulyje – JAV, kur nevyriausybinis sektorius pasižymi itin giliomis plėtros, lėšų pritraukimo ir valdymo tradicijomis.
Thomas Lietuvoje dėsto studentams, veda mokymų sesijas profesoriams bei dalinasi su jais patirtimi, aktyviai vykdo mokslinius tyrimus ir, be viso to, dar pritraukė finansavimo iš privačių fondų Lietuvos studentų stipendijoms, kad būtų sudarytos visos sąlygos jiems vykti mokytis į JAV ir grįžus stiprinti mūsų valstybės nevyriausybinį ir viešąjį sektorių.
T. Bryer už savo mokslinę veiklą viešojo administravimo, nevyriausybinių organizacijų ir savanorystės vadybos srityse jau yra gavęs bent 15 apdovanojimų, tad jo atvykimas į Lietuvą su savo darbais praturtina tiek akademinę bendruomenę, tiek nevyriausybinį sektorių.
Lietuvos vardo garsinimas pasaulyje
Giedrė Žickytė
Dokumentinio kino režisierė ir prodiuserė | „Moonmakers“, Lietuva
Už pasaulį prie ekranų prikausčiusį lietuvišką šuolį
Režisierės G. Žickytės dokumentinis filmas „Šuolis“ („The Jump“) pasakoja apie lietuvį jūreivį Simą Kudirką, kuris Šaltojo karo metais peršoko iš sovietinio laivo į amerikiečių laivą, pasiprašė prieglobsčio, bet buvo grąžintas atgal. Per Simą G. Žickytė pasakoja ir Lietuvos rezistencijos istoriją – tai ji daro taip meistriškai ir universaliai, kad prikaustė tarptautinių auditorijų dėmesį.
Nepaisant pandemijos įkarščio, filmas atrinktas ir parodytas daugiau kaip 40-tyje tarptautinių festivalių Amerikoje, Europoje, Azijoje, Australijoje. Jis laimėjo 7 tarptautinius apdovanojimus – tai yra labiausiai apdovanotas lietuviškas dokumentinis filmas. „Šuolis“ atrinktas ir atstovauti Lietuvą šių metų „Oskaruose“. Pirmą kartą Lietuvos istorija papasakota tokia pasauliui suprantama kalba.
Giedrė Žickytė – viena žinomiausių Lietuvos dokumentinio kino kūrėjų, žiūrovams puikiai pažįstama dėl filmų „Kaip mes žaidėme revoliuciją“ ir „Meistras ir Tatjana“, o kino profesionalų įvertinta net penkiomis „Sidabrinėmis gervėmis“.
Lietuvos draugai valstybės pažangai
Jared Isaacman
Įkūrėjas ir generalinis direktorius | „Shift4 Payments“, JAV
Už kosminį meilės Lietuvai išpažinimą
Rugsėjo 15-ąją visas pasaulis laikė sulaikęs kvapą, kai keturi civiliai kilo į pirmąją žmonijos istorijoje turistinę kelionę į kosmosą „Inspiration4” (SpaceX). Misijos sumanytojas ir civilių įgulos vadas – Jared Isaacman – savo ribotame kelionės daiktų sąraše įsitraukė ir Lietuvos vėliavą. Aukščiau nei kada nors iki šiol – 585 km aukštyje – išskleidęs trispalvę Jared išreiškė padėką ir pagarbą mūsų šaliai bei čia dirbantiems „Shift4 Payments Lithuania” kolegoms. Ši vėliava buvo įvertinta net dviem Lietuvos rekordais ir tapo mūsų šalies istorijos dalimi.
JAV lyderiaujančios saugių mokėjimų apdorojimo sprendimų bendrovės „Shift4 Payments“ įkūrėjas kompanijos padalinį Lietuvoje įsteigė prieš daugiau nei ketverius metus. Šiandien Lietuvos padalinyje dirba per 230 specialistų, o į naujų darbo vietų kūrimą bei darbuotojų gerovę įmonė kasmet investuoja per 2 mln. Eur. Jared ir toliau planuoja įmonės plėtrą Lietuvoje, Vilnius išliks svarbiausiu „Shift4“ technologinių inovacijų centru.
Jaunųjų talentų ugdymas Lietuvai pasaulyje
Maironio lituanistinė mokykla
JAV
Už lietuvybės puoselėjimą jaunose širdyse
Čikagos priemiestis Lemontas – tai lietuvybės salelė JAV platybėse, tokia tapusi tik dėl Maironio lituanistinės mokyklos (MLM), įkurtos dar 1959 m. Šiandien MLM – didžiausia pasaulyje lituanistinė mokykla, kurios slenkstį savaitgaliais mynė tūkstančiai JAV gyvenančių lietuvių vaikų. Šiuo metu čia mokosi apie 600 mokinių, o mokyklos tikslai per šešis veiklos dešimtmečius nepakito – tai siekiai išlaikyti lietuvių kalbą ir papročius, supažindinti mokinius su Lietuvos istorija, geografija, literatūra, šokiais, dainomis ir tradicijomis.
Maironio lituanistinė mokykla yra Ilinojaus valstijos akredituota mokykla: ją baigusieji gauna du užsienio kalbos kreditus, reikalingus stojant į universitetą. Mokykla taip pat siekia gauti pažymą „Seal of Biliteracy“, kuri patvirtina, kad mokyklą baigęs asmuo yra dvikalbis.